grumeklis

grumẽklis, -ė smob. (2) 1. niurzga, bambeklis: Žmogus, kurs grumėdamas, t. y. pykdamas vaikščioja, baudžias ką pikta daryti, tas grumẽklis J. 2. kas grumiasi, kovotojas: Kada rungtynės buvo vėl atnaujintos, į areną išėjo grumekliai rš.